Kavos stalelis vardu "Paukštelis"

Kavos stalelio pavadinimą įkvėpė netikėta artimo sielai žmogaus dovana - rankenėlės. Iš pradžių ilgai ieškojau kur pritaikyti, laikinai jos jau buvo apsigyvenusios ant batų dėžės, bet kuomet pagaminome su tėte stalelį, iškart supratau, kad šios rankenėlės turi būti būtent čia. 

Tai jau trečiasis mūsų stalelis ir tik pirmasis, kurį gaminome mes su tėte. Keista ar ne? Visai ne, juk batsiuvys be batų! Kartais reikia ilgiau palaukti gerų dalykų ir kai staiga gimsta mintis, svarbu jos nepaleisti. Norėjau nedidelio, šviesaus ir būtinai ant ratukų stalelio. Kadangi vakarieniaudami sėdime ant grindų arba sėdmaišių, reikėjo labai neaukšto stalelio. Vyras juokauja, kad šis stalelis labiau panašus į Bitę. Tai mūsų augintinis -  didelis kūnas ir mažos kojelės (beje, fotografavimo metu ji jaukiai įsitaisė ant pagalvės lyg jausdama, kad netrukus bus kalbama apie ją). O man šis stalelis lyg mažas paukštelis, nedrąsiai nutūpęs mūsų namuose. 

Pagamintas jis iš pušies medienos, stalviršis sendintas, dažytas. Kojelės - buko masyvo, patys negaminame, tad užsisakėme pas partnerius. Dirbame su aplinkai draugiškais dažais, tad ir impregnantas ir dažai greitai džiūstantys ir man netgi kvapiantys. Pagaminome per gerą savaitę, teko ilgai myluoti kiekvieną detalę. Dabar jis jau gyvena mūsų namuose ir atlaikė kelias vakarienes. Vakar stebėjau kaip vyras nedrąsiai pastatęs arbatos puodelį tikrino ar nieko nenutiko stalvirčiui, o aš žinau, kad dar pora vakarienių ir stebėjimo neliks, nes man taip gera, kada leidžiame daiktams natūraliai senti, o mediniai daiktai tai daro taip natūraliai gražiai! Tuomet juose apsigyvena istorija. Glostydamas įbrėžimus, gali atminti, kaip vakarieniaudama su draugais brūkštelėjai neatsargiai iš jaudulio ar skanią vakarienę pagaminai, o puodelių palikti ženklai tik išduoda, kokie svarbūs šeimoje arbatos ritualai. 

Tai dar vienas dirbinys, kuris man primins laiką drauge, o šiandien tai tik mažas jaukus kavos stalelis vardu "Paukštelis".

P.S. Bitei stalelis taip pat patiko, labai patogu palįsti po juo ir kasytis nugarą :)

Iki pasimatymo, draugai!

Ar daugiau yra geriau?

Kasdien susiduriame su atkakliu paslaugų ir produktų brukimu, o pasiūlymas "2 už 1 kainą" mums jau tapo labiau norma nei išimtis. Mes perkame daug pigių ir nereikalingų daiktų, kuriuos taip lengva išmesti, nes labai greit ateina laikas juos pakeisti naujais, įsigytais lydint tam pačiam šūksniui. Tikrai gera, kuomet gali už tą pačią kainą nusipirkti keturis daiktus, tik ar jų mums reikia? Ar tas besaikis daiktų kaupimas ir pirkimas yra mūsų laimės šaltinis? Peter Walsh sakė: "Mūsų namai prigrūsti daiktų, o gyvenimai tuščių pažadų, kurių šie daiktai neišpildė. <...> Pirkdami tai, ko norime, viliamės įsigyti gyvenimą, kurio trokštame. <...> Vaikytis trokštamo gyvenimo kaupiant vis daugiau šlamšto - tai aklakelis".

Mes už tai, kad žmonės įsigytų tik jiems reikalingus ir norimus daiktus. Tikime, kad įsigijus gal ir brangesnį, bet lauktą ir reikalingą daiktą, kuris tarnaus Jums amžius, taip prisidėsite ir prie meilės žemei, kurią dabar griauna per didelio vartojimo slibinas. Šiuolaikiniame pasaulyje nustoti vartoti yra neįmanoma, tačiau mąstyti vartojant tikrai galime. Netaikydami nuolaidų ir gamindami ilgalaikius dirbinius, mes norime prisidėti prie protingo vartojimo. Galime kalbėti ir apie emocinę tokio vartojimo pusę, kuomet įsigytas labiau trokštamas ir ilgiau lauktas daiktas labiau džiugina kiekvieno kliento širdį.

Protingai vartoti nėra sudėtinga, tiesiog kaskart kažką įsigydami, pamąstykime ar daugiau tikrai yra geriau?

Su meilė, Edvardas ir Silvija