Dekoracijos namams

Turiu nuoširdžiai prisipažinti, kad labiausiai mano širdis džiaugiasi galėdama kurti dekoracijas namams. Džiaugiasi ir kurdama staliukus, suolelius ar lentynėles, bet kai galiu sau leisti vidurnaktį sukurti naują namuką, rėmelį ar lentelę, džiaugiuosi kaip vaikas. Norėčiau viską viską priglausti savo namuose! Tik čia galioja ir kita taisyklė - neperkrauti namų daiktais. Daug daiktų, nors ir gražių, tik blaško akį, o ir širdis pasimeta ;) Taigi ar tokios smulkmenos kaip dekoracijos, nuotraukų rėmelis ar spalvotas indas reikalingas namuose? Kokią naudą jis teikia? Ar jos vaidmuo tik džiuginti mūsų akį ar ir širdį? Dekoracijos ir gražios smulkmenoms namams tikrai reikalingos, jos sukuria namų jaukumą. Nereiktų jų vertinti per praktiškumo prizmę. Taip pat labai svarbu, kad jos įsilietų į Jūsų namų istoriją. Aš nekalbu apie tai, kad jeigu namuose dominuoja ruda ir balta spalvos, juose negali būti žalio padėklo. Gali ir turi būti! ;) Tad atminkite: dekoracijoms  - TAIP, saikui - TAIP, savitumui  - TAIP.

Iki malonaus. Rašykite mums abudu.dirbtuves@gmail.com 

Kodėl nuolaidos mums ne pakeliui?

Senai kirbėjo mintis parašyti šia tema, nes akyliausi mūsų gerbėjai jau pastebėjo, kad mes nedarome nuolaidų ar akcijų. Tiesa, buvo keli bandymai, kurie ir vėl atvedė mane prie tų pačių išvadų. Mano patirtis ir gyvenimiška, ir darbo finansinėje įstaigoje parodė, kad žmonės, kurie įsigija daiktus ar paslaugas akcijos metu, dažniausiai tų daiktų nenaudoja. Kodėl? Manau, kad mokėdami už daiktus ir paslaugas tiek, kiek jos yra vertos, ir kokią teikia Jums naudą, Jūs prisijaukinate pirkinį ir jis Jums teikia daugiau džiaugsmo. Ar ne? Ar neeasate papuolę į akcijų pinkles, kuomet parduotuvėje pamatę, kad daiktas, produktas ar rūbas atpigintas beveik perpus, nusipirkote jį, o paskui jo netgi nenaudojote? Labai lengva užkibti ant kabliuko. Žmonės pirkdami akcijinius produktus ir mąstydami, kad sutaupo pinigų, išties išleidžia daugiau, nes nusiperka, būtent, nereikalingų daiktų. Šios, mano pačios išvestos, formulės vedini mes neesame prieš akcijas ir nuolaidas, tačiau jų netaikome. Mes norime, kad mūsų daiktai Jums būtų reikalingi ir naudingi, kad sumokėję už juos, Jūs džiaugtumėtės įsigiję Jums reikalingą daiktą. Taip pat yra ir kita, šios mūsų nuostatos pusė, ji galbūt gali atrodyti griežta, bet labiau įsigilinus, Jūs pamatysite kokia ji vis dėlto teisinga. Kuomet mūsų kažkas paprašo nuolaidos, jaučiamės nejaukiai, nes dirbdami sau, labai puikiai suvokiame, kokia yra kiekvieno dirbinio vertė. Tai lyg bandymas įlisti į kito žmogaus piniginę. Įsivaizduokite, Jūsų artimas žmogus, draugas ar tiesiog pažįstamas tapo, fotografuoja, siuva ar pn. ir tai yra nuolatinis jo pragyvenimo šaltinis. Jums paprašius nuolaidos, žmogus yra priverstas tiesiog atidaryti savo piniginę ir atiduoti tuos pinigus Jums. Taip, būtent atiduoti. Ar Jūs manote, kad esate to verti? Manau, mes visi gyventume geriau ir garbingiau, jeigu tiesiog pradėtume gerbti žmonių amatą ir vietoje to, kad prašyti nuolaidų, palaikytume juos ir paskatintume. Keliaujant po Portugaliją, Prancūziją ir Italiją man taip įstrigo ta vienas kito palaikymo sistema, kad mano didžiausia svajonė yra, kad Lietuvos kaimas irgi taptų tokiu. Jeigu pirkti duoną, tai pas kaimyną, jeigu reikia pomidorų, tai Petras užaugina puikiausius, jeigu reikia lovos, tai kitas kaimynas yra puikus stalius, o kur tie draugiški jų klegesiai prie pusryčių stalo draugo kavinukėje. Aš tikiu, kad tai mūsų ateitis, kuomet nustosime vieni kitus engti ir pradėsime vieni kitus palaikyti. Tad nors čia ir ne Viduržemio jūros šalis, tačiau Lietuvos kaimas tikrai turi puikų pradą matyti vieniems kitus ir palaikyti. Bet apie kaimą, čia jau kita tema ;)

Mes už tai, kad gerbtume vieni kitus ir dar už tai, kad Jūsų namuose būtų tik Jums naudingi ir reikalingi daiktai, kurie džiugintų Jus, o jų vertė kuo ilgiau būtų didesnė. O pabaigai labai teisinga Peter Walsh mintis: "Mūsų namai prigrūsti daiktų, o gyvenimai tuščių pažadų, kurių šie daiktai neišpildė. <...> Pirkdami tai, ko norime, viliamės įsigyti gyvenimą, kurio trokštame. <...> Vaikytis trokštamo gyvenimo kaupiant vis daugiau šlamšto - tai aklakelis". 

Dar keli vaizdai iš Portugalijos, kur gyvena labai draugiški ir taikūs žmonės.

Linkėjimai,

Silvija iš dirbtuvių

P.S. mano tėtis nėra toks kategoriškas šiuo klausimu :) tačiau man visada pavyksta jam paaiškinti ir jį įkalbėti. O kaipgi kitaip? ;)

Namai ten, kur širdis

Šventės baigėsi, prasidėjo dar vieni metai, kurie tikiu atneš tūkstančius naujų iššūkių, džiaugsmo, ašarų, abejonių, šypsenų, minčių ir apgobs gyvenimu, kurį reikia jausti. Mes tiesiog privalome. Kasmet susidarau ateinančių metų tikslų siekimo sąrašą. Juk jeigu nori kažkur eiti, visų pirma turi žinoti kur. Šią tradiciją tęsiu jau kone 10 metų ir labai smagu kasmet atsiversti sąrašą ir sutikrinti, o kas gi įvyko? Stebuklinga, kad kasmet didžioji dalis tikslų būna pasiekiama. Tikiu, kad norint kažką pasiekti, visų pirma reikėtų tai sau labai aiškiai įsivardinti. Todėl visiems linkiu išdrįsti pamąstyti ir įvardinti.
Su tėte mes pažadėjome šiemet daryti tik širdžiai mielus dirbinius, būti savimi ir nebandyti įtikti, o tiesiog kiekvienam savo dirbiniui atiduoti visą savo meilę.

Būkite savimi ir svajokite, nes svajonės pildosi, tik nepamirkite jų užrašyti ;)